Hey,

Sorry, jei kažkur tokia info yra, bet man nepavyko rasti nei čia, nei kur nors kitur.
Pagrindinis klausimai yra tokie:
Kaip reikia važiuoti enduro motociklu stovint?
Kada reikia važiuoti stovint?
Į ką reikia atkreipti dėmesį?

P.S. galbūt yra specifiniai reikalavimai motociklui tokiam važiavimui? Man savuoju transalpu (XL700V) nėra labai patogu, nes jei aš pilnai atsistoju, mano rankos tampa pilnai įtemptos. Galbūt vairas yra per žemai? T.y. vis karts nuo karto pamėginu ir nesuprantu, kokią naudą tai duoda, išskyrus kai yra tikrai labai duobėtas kelias.

Būčiau labai dėkingas, jei kas nors pasidalintumėte patarimais kaip ir kada reikėtų valdyti motociklą stovint. Ačiū

Kol kas nors paaiškins plačiau, aš gal pradėsiu. Visai neseniai ir aš "atsistojau", tai pirma mintis irgi buvo - WTF? Bet priprantama. Stovima nes:
- remiesi į pakojas, reiškia žemesnis svorio centras - stabilumas
- nepalyginamai daugiau laisvės judėjimui visu kūnu - t.y. gali leisti motociklui "banguoti" po savim, savo kūnu išlaikydamas lygsvarą
- amortizacija - amortizuoji kojomis - nenuskrisi nuo motociklo į gerą duobą pataikęs

O atsistojus reikia važiuoti tada, kai to reikia. Sakykim jei varai žvyrkeliu 100 km/h, greičiausiai sėdėsi, bet jei tai siauresnis keliukas, ne toks lygus, turbūt jau norėsis atsistoti. Na jau nekalbant apie tikrą off-road, smėlį, etc. Nesuk per daug galvos - pavažinėsi - pajausi.

O dėl patogumo - iš pradžių iš principo labai nepatogu - gazas, sankaba, stabdis. Pavaros iš viso tragedija Apsiauni MX batus - visai neaišku, kaip pavaras paaukštinti Bet ir vairo pakėlimas padeda - yra tokie "bar risers", kurių pagalba vairas pakeliamas. Na pradžiai tiek. Pažiūrėk youtube, o svarbiausia - bandyk stovėti, kiek galima daugiau pradžioje ir priprasi/suprasi.

Labai dėkui Šiaip tą ir bandau daryti, vis po truputį stotis. Keliai, kuriais pradėjom važinėti nebeprimena žvyrkelio. Tad jau pasijuto pirmieji stovėjimo pliusai.

Stovint pliusu yra daug, bet viskas susiveda i balansa, kad laviruoti ir moto islaikyti svorio centre paprasciau.

Keli aspektai, ka dar reikia zinot:

Kojos sulenktos ir atsuktos i moto vidu.
Ant pakoju stovim ne kojas dedant ant vidurio o " ant pirstu", kad butu spyruokliavimas varant per nelygumus.
Kunas turi buti pozicionuojamas ties moto centru- netoli ar virs pakoju.
Alkunes vaziuojant pakeltos.
Galva/ smakras turi stovet ties moto vairu.

Stovint saibas metyt patogu ir galima priprast- zemyn metyt jokiu problemu, aukstinant saibas reikia tiesiog pakelt koja. Sunkiau su stabdziais, bet ismokstama.

All in all miske kuo daugiau vaziuoti stovint, sedet galit ant kelmelio batona uzgaude:)

Ar tikrai? Koks informacijos šaltinis?

Kiek teko girdėti iš stiprių sportininkų:

Kojos dedamos ant kulnų, kitu atveju po šuolio ar didelės duobės liksi su kojos trauma, nes spyruokliavimas pavirs stipriu čiurnos patempimu ar lūžiu.

Kojos ištiestos, nebent nenori turėti kelėnų po kurio laiko, ir šiaip, kam juos varginti?

Važiuoji palinkęs į priekį per liemenį, alkūnės į viršų

Reikia suprasti tai, kad važiavimas greitai ir saugiai su važiavimu patogiai neturi nieko bendro.

Jeigu važiuoji apžiūrėti pievų tai visi patarimai yra beprasmiai, atsistok, kad kuo daugiau apylinkių pamatyti ir bus puiku

Vaikinai, nesiginčykit - nėra vienos taisyklės. Mano pastebėjimas, kad patarimai iš enduristo ir patarimai iš motokrosininko gali radikaliai skirtis. Kai žmogus klausia apie važiavimą atsistojus bendrai, jam ko gero dar kurį laiką negresia trauma po šuolio nuo tramplino... Ir beje, kiek teko matyti enduro profų, na bent jau ant didelių moto, važiuoja ant pėdos priekinės dalies. Motokrose - gal kitaip.

Kadangi cia enduro forumas tai reiktu ir kalbeti apie enduro vaziavima o ne motokrosa. Buvau enduro mokykloje pora kartu, tikrai pravercia, ismoksti netik teorijos, bet ir paziuri ka netaip darai.
Mus moke stovint vaziuoti eikia ant pirstu, o ne ties pedos viduriu, nes vaziuojant per rastus koja gali uzkliuti ir buti skaudzios pasekmes, ir isvis kad rankos tik tam kad sukiot vaira,gaza o visas veiksmas viksta su kojomis ir su kuno pagalba.

enduro vaziavimas, enduro vaziavimuo nelygus. Beje, atsistojus vaziuoji tik per sunkius ruozus ar minksta grunta. Nesant reikalui ner ko stovet - ner ko keliu ir nugaros vargint. Jei jau tenka stotis, jokiu budu nerakinkit koju ar ranku, ar nugaros. Kuo daugiau duoti laisves motociklui po savimi, stengiantis islaikyti save vertikaliai. Spausti keliais sedyne, bet ir tai priklausomai nuo akseleravimo ar stabdymo, judeti keliais per sedynes sona atgal ir pirmyn. Pedas ant pakoju laikyti per viduri. Cia motokrosistai per nelygu pavirsiu gali i pakojus pirstu galais remtis del papildomos amortizacijos per ciurnas. Stabdant persigrupuot i gala, akseleruojantis - i prieki. Stai tokia trumpa teorija, o igudziai atsiras tik su praktika

Jeigu kalba eina apie enduro vaziavima, tai kojos, rankos sulenktos, stovi ant pakoju ant "pirstu".
Jeigu jus enduro vaziavima isivaizduojat kaip " viskas, kas ne esfaltas", tai aisku- galit tiesiom kojo, kulnais ir vapse sedint varyt- per lygu zvyreli ner ten ko stoviniuot- tik kuro daugiau valgys moto per didesni pasipriesinima.
Kalba eina apie smeli/ uphill, ruoza su kliutim ir pan.

Tiesiog važiuok ir viskas. Praleidus tam tikrą kiekį valandų ant motociklo šitų klausimų nebelieka, kojos ir rankos pradeda viską pačios daryti, smegenys pačios po tam tikro laiko atranda tą kūno poziciją ir laikyseną, kuri yra geriausia. Natūraliai pradedi jausti kiekvieno motociko balancinį centrą ir pan. Pvz. vaikai išmoksta vaikščioti, važiuoti dviračiu, krosiniais motociklais per daug nemokomi. Visa tai vyksta natūraliai sulig valandų skaičiumi praleistu bėgiojant ar važinėjant. Svarbiausia turėti gerą laiką, nebijoti eksperimentuoti, norėti važiuoti greičiau ir geriau, o visa kita ateina natūraliai kaip tų norų pasekmė. Tiesa mes suaugę skirtingai nei vaikai, dažnu atveju jau būname gyvenimo išdresuoti, stipriai susikaustę, bijome klysti esame įpratę turėti mokytoją, kuris pasako kas gerai o kas blogai ir pan....

Jei nori patirti kuo daugiau įspūdžių, pirk motociklą kurio nebijotum laužyti ir kuris būtų tam pritaikytas ir laužyk jį kiek įmanydamas, lygiai taip pat kaip ir vaikystėje. Jei išvažiavęs pasivažinėti nei karto negriuvai - reiškia nevažiavai, reiškia patyrei ir išmokai žymiai mažiau nei, kad galėjai!

Gyvenimas yra gražus, kaip sako Rushanas!

[quote="Simanas"][/quote]
Teisingai parašyta

Dėkui už patarimus ir info. Per šį laiką turėjau keletą išvažiavimų ir viskas tapo aišku. Kartais pamiršta smegenys, kad reikia atsistoti, bet vos tik atsiranda smėlio ar šaknų po ratais, iškart kojos pačios atsistoja. Po truputį ateina tie įgūdžiai. Kas dėl motociklo - pritariu. Kol kas važinėjau su parketiniu transalpu, kuris nebuvo tam skirtas ir jo buvo truputį gaila, ypač renkant batonus. Dabar naujam sezonui garaže atsirado senukas Honda XR250R, kuriuo ir tikiuosi išmokti važiuoti.